Kartais katės parodo savo aštrius nagučius ir dantukus. Kaip elgtis šeimininkui, kai „mažasis tigras“ draskosi kaip pašėlęs. Ar veltis į žūtbūtinę kovą, ar numoti ranka į katinėlio šėliones...

• Patartina neskatinti pernelyg agresyvių mažo kačiuko žaidimų, nors ir labai žaismingai atrodo jo „laukinė medžioklė“. Mažylis įpras „medžioti“ krutančius jūsų pirštus ar basas kojas ir, neįtraukęs nagų, gali sužaloti (dažniausia taip atsitinka vaikams). Jei kačiukui nuolat atleiste vaikišką medžioklę, ji taps blogu įpročiu, kurio atsikratyti suaugusiai katei gali nepavykti.

• Grubiai atstūmę ar fiziškai smarkiai nubaudę žaidimų metu įsiaudrinusį katinėlį, galite paskatinti dar grubesnę gynybą. Šeimininko riksmą ar fizinę bausmę įsiaudrinęs gyvūnas gali suprasti kaip karo šūkį ir kvietimą dar smarkiau grumtis. Geriausia išeitis – nukreipti įsiaudrinusio katino dėmesį į kokį nors žaislą. Galima netikėtai jį apipurkšti vandeniu, smarkiau pliaukštelėti delnais. Tačiau būkite atsargūs, kad augintiniui nesusiformuotų refleksas: užpuoliau žmogų – gavau įdomų žaisliuką, gardų kąsniuką!

• Švelnus elgesys, nuolatinis ramus bendravimas teigiamai veikia net labai pašėlusias kates. Ne grubūs, o linksmi žaidimai, žmogaus juokas ir pagyrimai auklėja kates. Natūralu, kad vienos katės yra lėtesnės, o kitos netveria savame kailyje. Labai energingoms katėms paprasčiausiai reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko. Kartais pakanka kasdien skirti bent pusvalandį bendriems žaidimams ir katės charakteris ima keistis į gerąją pusę. Kodėl? Atsakymas paprastas: bendraudami su savo augintine, vis labiau ją pažįstate, atsiranda daugiau bendrumo ir supratimo.

• Šeimininkas niekada negali tapti „namų tigro“ medžioklės objektu arba žaislu. Katės protingos, jos puikiai supranta, kas yra namų ir padėties šeimininkas, todėl nesileiskite vedžiojami už nosies ir valdomi. Tai jūs diktuojate taisykles, tačiau padarykite taip, kad šios taisyklės „namų tigrui“ patiktų, kad viskas vyktų be prievartos ir riksmo. Paprasčiau sakant, pergudraukite jį.  

• Katės žaidžia ne šiaip sau. Žaidimai liudija apie kačių protą, vadinasi, turime padėti jį lavinti – surežisuoti įdomesnių situacijų, kad žaisdamos jos turėtų pasukti smegenis. Kuo labiau lavinsime kačių protą, tuo rečiau prabus mažųjų plėšrūnių agresija. 
Tačiau galvoje vis kirba arabų posakis: „Katinas atsirado, kai nusičiaudėjo liūtas...“ Taigi mums skirta nelengva užduotis – pažaboti liūtą...

Nemira Stonkuvienė