Jeigu žadate savo vaikams dovanoti kačiuką, o patys nesate dideli kačių gerbėjai, atsisakykite šios minties. Juk vis tiek vienam iš tėvų teks gyvūnėlio priežiūra, nes vaikai, kad ir geriausių norų vedini, ne visada sugebės juo pasirūpinti. Jeigu vaikai nori ne pačio katinėlio, o linksmo keturkojo žaidimų draugo, kuriuo pasididžiuotų prieš draugus, iš tokios draugystės taip pat nieko gera neišeis. „Žaislinis“ katinėlis greit gali pabosti, tuomet jo likimas – gyvūnų prieglauda. 

Paklauskite savo vaikų paprasto dalyko: ar jie tvarkys kačiuko tualeto dėžutę, ar kasdien pašers ir pasirūpins savo mažuoju augintiniu? 

Kad augintinis jaustųsi saugus ir mylimas, kasdieniai priežiūros dalykai jam labai svarbūs. Gyvūno gerovė – svarbu, ir vaikai apie tai iš anksto turi kuo daugiau žinoti. Šeimininkų dėmesys ir meilė gyvūnui augintiniui turi neišblėsti kiekvieną dieną, daug metų iš eilės (nepamirškite: katės – ilgaamžės!).

Neleiskite savo vaikams dovanoti mielą pūkuotuką draugams arba giminaičiams. Galbūt toje šeimoje yra alergiškų žmonių, gal yra kitų priežasčių, dėl kurių augintinis nepageidaujamas. 

Tačiau, jeigu jūsų namuose jau įsikūrė katinėlis, pamokykite vaikus, kaip elgtis su naujuoju įnamiu.

Vaikų ir kačių gero elgesio taisyklės

• Neleiskite vaikams trikdyti katinėlio poilsį, drumsti ramybę, be perstojo glostyti ir niurkyti.

• Paaiškinkite, kad negalima tampytis su savimi augintinio kaip žaislo, demonstruoti kiemo draugams, palikti kitų vaikų priežiūrai. 

• Liesti ir neštis į namus priklydusias, nepažįstamas ar sergančias kates vaikams turi būti tabu.

• Drauskite žiauriai elgtis su gyvūnu, pešti jo kailį, tampyti už uodegos.

• Ikimokyklinukai neturėtų kilnoti ir nešioti mažų kačiukų, nes gali traumuoti gyvūnėlį. Nemokėdami taisyklingai paimti, gali išgąsdinti gyvūną. ? Neleiskite vaikams kelti kačiuką už sprando kaip elgiasi katė mama. Mažų kačiukų labai trapi krūtinės ląsta, jos, kaip ir pilvelio, negalima spausti. Be to, pakėlus mažą kačiuką, patartina prilaikyti ir jo kakliuką bei galvytę. Keliant suaugusią katę, reikia mokėti viena ranka ją suimti po priekinėmis kojomis, antrąja ranka prilaikyti užpakalines letenas. Kai žmogaus rankos tvirtai laiko gyvūną, šis nesigąsdina ir nesipriešina. Ar jūsų vaikai tai sugeba? 

• Mažesni vaikai turėtų bendrauti su kate tik stebint tėvams. Vaikai įpratę  stverti tai, kas juos domina – netikėtas vaikų elgesys gali sukelti gyvūnui skausmą, išgąsdinti, todėl pastarasis gali įkąsti arba įbrėžti. Užmynus ant katės arba netyčia ją pastūmus, taip pat tikėtina, kad ši ginsis. 

• Maži vaikai ir katės neturi liesti vieni kitų maisto. Geriau, kad neliestų ir žaislų (mažyliai turi įprotį viską kišti į burną). Taip pat neleiskite katei ar šuniui laižyti mažylio veidą, rankutes. Pažaidę su kate vaikai turi įprasti plautis rankas po tekančiu vandeniu.

• Katės tualeto dėželė turi būti ten, kur maži vaikai neprieina. Pagalvokite, gal vonios arba virtuvės duryse reikia padaryti atskiras mažas dureles katei. Ji nekliudoma galės patekti prie maisto arba į tualetą, o mažylis ten  nepateks. Drauskite vaikams žaisti su katės kraiku, taip pat neleiskite trikdyti katę, kai ši tuštinasi arba ėda. Atidžiai prižiūrėkite katės tualeto dėželę, ją nuolat švarinkite.

• Leiskite katei apuostyti naujus vaiko daiktus, žaislus. Tačiau drauskite jai šokinėti į mažylio lovelę arba vežimėlį, neleiskite ten miegoti. Įsitikinkite, ar katė, su kuria bendraus jūsų vaikas, neturi išorės bei vidaus parazitų, ar yra švari ir sveika.

• Jei dar tik renkatės katę, bet jau auginate vaiką, pasitarkite su felinologais – jie rekomenduos lipšnesnių, labiau vaikus mylinčių kačių veislę.

• Ir maži, ir didesni vaikai turi laikytis tam tikrų taisyklių. Jie turi žinoti, kad katės nemėgsta triukšmingų žaidimų, barnių, spiegimo. Vaikai turi išmanyti, kas malonu katei, o kas ne. Ir, svarbiausia, jie turi suprasti, kad gyvam padarui taip pat skauda kaip ir jiems, kad jis turi savo teises, o žmogus – pareigas prižiūrėti gyvūną.

Autorius Vilma Išganaitienė