Mes darome daugybę klaidų maitindamiesi patys: vartojame per daug cukraus ir druskos, valgome per mažai, o kartais per daug. Savo mitybos klaidas žmonės gali perduoti ir augintiniams.Taigi, ką mes darome ne taip šerdami savo kates ir kodėl? Deja, jos mums atsakyti negali, nes nemoka kalbėti. Ir galiausiai atsitinka taip, kad sužinome apie savo klaidas tik tada, kai augintinis suserga.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias kačių šėrimo klaidas, kad ateityje kiekvienos katės šeimininkas galėtų tų klaidų išvengti ir augintų sveiką, neturinčią antsvorio ir vikrią katę.

Per daug maisto

Tikriausiai viena dažniausių klaidų tai augintinio permaitinimas. Ne veltui nutukimas tapo opiausiu XXI a. kačių mitybos sutrikimu. Nors putlus kačiukas atrodo mielas priglausti, tačiau nutukimas yra diabeto, artrito, šlapimo trakto, širdies ir daugelio kitų ligų kaltininkas. Tiesa ta, kad metabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, gali išsivystyti ne tik žmonėms, bet ir katėms.

Ir ne visada čia kaltas augintinio persivalgymas. Problema slypi ir tame, kad naminės katės kuo toliau, tuo mažiau juda fiziškai ir yra neaktyvios. Jos tapo mažais mielais putlučiais gyvūnėliais, tūnančiais namuose. Dėl šios priežasties katei reikalingas mažesnis kalorijų kiekis, tačiau  mylintiems šeimininkams dažnai svarbiau katę šerti ir kuo daugiau.

Taigi, kyla klausimas, koks maisto kiekis katei yra ne per daug? Į šį klausimą geriausiai gali atsakyti veterinarai, teigiantys, kad 500 gramų katės kūno svorio turi gauti nuo 24 iki 35 kalorijų per dieną. Tačiau daugelis mūsų vis dar nežino, kiek ėdalo per dieną duoti katei yra normalu.

Šėrimas tik sausu maistu

Pasak JAV veterinarės Lizos A. Pierson, viena didžiausių klaidų, kurią daro kačių šeimininkai – šėrimas vien sausu maistu. Pasirodo, namuose auginamos rainės išsivystė iš dykumose gyvenusių protėvių, neabejojama, kad iš jų katės paveldėjo savo grakštumą, medžiojimo meistriškumą ir gebėjimą nejausti troškulio.

Kvaila manyti, kad katės jaučia lygiai tokį patį troškulį ir laka tiek pat dažnai, kaip šunys. Iš tiesų, kačių vandens poreikis daug mežesnis nei šuns. Katės išskiria labai koncentruotą šlapimą ir jei šeimininkai savo rainiukus maitins vien sausu maistu, gali atsirasti skysčių trūkumas, o su juo ir šlapimo takų sistemos problemos.

Jei pasireiškia minėtos problemos, katei skiriama daug skysčių turinti dieta. Bet kam laukti, kol katė susirgs? Kur kas paprastesnis būdas yra užsiimti šlapimo takų sistemos ligų prevencija. Tokiu atveju dažnas veterinaras patartų liautis šėrus katę vien sausu ir pereiti prie šlapio.

Kačių organizmas sukurtas gauti skysčių kartu su maistu. Laukinių arba kaime augančių kačių  medžiojamose pelėse yra 70%, šlapiame ėdale 78%, o sausame tik 5%-10% vandens. Štai kodėl šlapias maistas padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą katės organizme. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir šviežio vandens. Jei pastebite, kad katė itin retai laka vandenį, galite pabandyti ją įpratinti į vandens dubenį įlašindami kelis lašus valerijono.

Kai česnaku bandoma atsikratyti kirmėlių

Katės, kaip ir kiti gyvūnai gali turėti kirmėlių. Kai kurie šeimininkai tiki, kad geriausias vaistas nuo to yra šviežias pikantiškas česnakas. Tačiau daugelis jų daro labai didelę klaidą į katės ėdala dėdami susmulkintą česnaką. Nėra patvirtinimo, kad česnakas padeda atsikratyti parazitų, įskaitant kirminus ir blusas. Česnakas katėms pavojingas tuo, kad naikina raudonuosius kraujo kūnelius.

Dažniausiai kačių organizme randamas parazitas – echinokokas, dar kitaip vadinamas kaspinuočiu ir nuo kitų kaspinuočių besiskiriantis tuo, kad tėra 2-7 mm ilgio. Jų gali atsirasti tada, kai katinas praryja blusą. Nors echinokokai nekelia pavojaus gyvybei, jų turinti katė netenka daug svorio, gali vemti, jausti diskomfortą pilve ir kitus negalavimus.

Kodėl žmonės į pagalbą pasitelkia česnaką? Pasak veterinarų, šis įsitikinimas atsiradęs todėl, kad kadaise buvo manoma, jog česnakai padeda atsikratyti blusų. Tačiau veterinarai nuliūdina, kad česnakai nepadės išvengti nei blusų, nei kirminų.

Jei pastebėjote, kad katė turi echinokokų, pirmiausia apsilankykite pas veterinarą, kuris paskirs vaistus nuo šių parazitų. Negydykite augintinio patys – ne visi metodai veikia ir galima pridaryti daugiau žalos, nei naudos.

Katė vegetarė?

Pasak kai kurių veterinarų, kita klaida tai bandymas padaryti katę vegetare ar net vegane. Katės iš prigimties mėsiaėdės. Kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, jų maisto raciono pagrindą privalo sudaryti mėsa. Pavyzdžiui, amino rūgštis taurinas, randamas tik gyvūnų audiniuose. Taurino stoka katėms reiškia širdies ar kvėpavimo takų problemas, aklumą ir netgi mirtį.

Medžiagos, reikalingos kačių organizmui, gaunamos tik iš mėsos. Ne paslaptis, kad beveik kiekvienos rūšies kačių ėdale taip pat galima rasti būtinų medžiagų, tačiau jos ten atsidūrusios dirbtiniu būdu, tad reikia stengtis subalansuoti katės mitybą taip, kad vienos ar kitos medžiagos ji negautų per daug arba per mažai.

Maisto medžiagų trūkumas

Kai kurie šeimininkai savo augintinius šeria namuose gamintu ėdalu, šventai tikėdami, kad viskas, kas guli parduotuvių lentynose, yra nesveika. Tačiau, tai dar viena klaida. Gamindami ėdalą patys, galime susidurti su maisto medžiagų trūkumo problema. Parduotuvėse parduodamas kačių maistas yra paruoštas su tam tikrų kiekiu vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų kompleksu.

Jei šeimininkai katę maitins vien tunu ir kepenėlėmis, katė gali perdozuoti vitamino A, jai skaudės kaulus ir sąnarius, sausės oda. Maitinimas vien žuvies produktais gali sunaikinti vitaminą B1, todėl augintiniui ims skaudėti raumenis, atsiras silpnumas, drebulys, gali būti pažeistos smegenys. Todėl, jei ketinate gaminti augintinio ėdalą patys, turite būtinai pasitarti su veterinaru ir sekti specialių receptų nurodymais.

Šaltinis  www.gyvunai.sveikas.lt