Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei  ėdalo tipo. Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu

Ėdalų rūšys

Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai. Jie gana pigūs, ilgai negenda. Žinoma, būtina rinktis kokybiškus, subalansuotus ėdalus. Vien sausu ėdalu šeriamoms katėm reikia duoti daug vandens. 
Konservuose vandens gali būti iki  70 – 80 proc., jie duodami vietoj sauso ėdalo ar maišomi su juo. Nemažai kačių konservuotus ėdalus mėgsta labiau negu sausus, tad jų kiekį gali tekti normuoti. Kai kuriais atvejais vidutinio skonio ėdalas linkusiai tukti katei gali būti tinkamesnis pasirinkimas – taip katė nebus linkusi persiryti. Šeriant katę tik minkštos konsistencijos ėdalais, reikia nepamiršti, kad nuo jų labiau apsineša dantys, tad vertėtų atidžiau rūpintis tokį ėdalą gaunančių kačių burnos higiena. 

Kai kurie kačių augintojai savo numylėtines šeria žalia termiškai neapdorota mėsa - imituoja plėšrūno maitinimosi modelį. Renkantis šį metodą, reikia neskubėti, nemažai domėtis, kad nebūtų pridaryta bėdos. 
Šeriant katę netinkamu pašaru ar per mažu jo kiekiu, augintinės sveikata gali sutrikti. Nereikia ir persistengti - duodant per daug maisto, katė pradės tukti. 

Ar reikia katę šerti nustatytu grafiku?

Nors laukinės katės ėda tada, kai joms pavyksta ką nors rasti ar sumedžioti, naminės labai mėgsta tvarką ir taisykles, taigi joms neabejotinai patiks ir tikslus, pastovus ėdimo laikas bei nekintanti vieta. Taip pat galite pabandyti paskutinįjį dienos patiekalą susieti su bendravimu – glostymu, žaidimais. Juk nenorite, kad katė į jus žiūrėtų tik kaip į maisto šaltinį – turite jai būti draugas bei kompanionas. 

Kaip dažnai šerti kačiuką?

Augančiam kačiuko organizmui reikia daugybės maistinių medžiagų.  Akivaizdu, kad mažas skrandukas dar nepajėgus apdoroti didelio maisto kiekio. Augintinį reikėtų šerti reguliariai, užtikrinant, kad ėdalo jis gautų nuolat, tačiau nepradėtų tukti. Mažojo Miciaus alkis bus gera gairė nustatant, ar ėdalo jis gauna pakankamai. 

Kai kas kačiukams leidžia ėsti „laisvai pasirenkant“ – jų dubenėlyje maisto būna nuolat. Tai gana patogu, tačiau būtina atidžiai kontroliuoti ėdalo, kurį suėda augintinis, kiekį. 

6 savaičių amžiaus kačiuką rekomenduojama šerti  4 ar daugiau kartų per dieną. 12 savaičių amžiaus katinukui vienu šėrimu atiduodamo ėdalo kiekį patartina pradėti didinti ir palaipsniui palikti tris šėrimus paroje.  6 mėnesių sulaukusį kačiuką galima šerti du kartus per parą. 

Kaip dažnai šerti suaugusią katę?

Suaugusią (tai yra, 1 – 7 m. amžiaus katę) galima šerti vieną – du kartus dienoje. Dažniau rekomenduojami du kartai – tik kartą paėdusi katė ilgainiui išalks ir gali aktyviai prašyti maisto.

Numatytomis porcijomis augintines itin naudinga šerti tada, kai namuose jų gyvena keletas – taip galima lengvai sužiūrėti, kiek kuri suėda. Kartais augintines netgi tenka maitinti skirtingose patalpose, ypač jei jų sveikatos būklė ar ėdrumas skiriasi.

Kai kurių kačių dubenėlyje nuolat būna įpilta ėdalo. Paprastai tai propaguoja sausais pašarais šeriamų kačių, pasižyminčių stipria savikontrole (nelinkusių apsiryti), savininkai. RAW (žalia mėsa) ar konservais šeriamoms katėms toks metodas netiks, nes pastarieji ėdalai linkę greit gesti. Pernelyg mėgstančioms užkandžiauti, linkusioms tukti katėms „laisvo priėjimo“ šėrimo būdas netiks. Be to, net nuolat dubenėlyje paliekamas ėdalas turi būti šviežias, tad jį reikia reguliariai keisti.

Verta nepamiršti, kad katės negali ilgai badauti. Ilgiau kaip dvi paras negaunančioms maisto katėms gali sutrikti kepenų funkcija. Katės kilo iš protėvių, kurie maitinosi dažnai nedideliais kiekiais ir nuolat turėjo būti liekni, taigi nebuvo linkę kaupti riebalų atsargų. Paprastai badaujant riebalai perkeliami iš organizmo „sandėlių“ į kepenis juos perdirbant į lipoproteinus, tačiau kačių kepenys nesugeba suvaldyti didelio riebalų kiekio, dėl to gyvūnas suserga kepenų lipidoze (suriebėjimu).

Kaip dažnai šerti senas ar turinčias specialių poreikių kates?

Vyresnio amžiaus (7 m. ir daugiau) katėms reikėtų išlaikyti įprastą šėrimo racioną, nors kai kurioms  senjorėms  ar specialių poreikių turinčioms augintinėms gali reikėti pakoreguoti grafiką – pvz., šerti jas dažniau.  Geriausia jų maitinimą planuoti su veterinarijos gydytoju, kuris patars, kokios rūšies ėdalą vertėtų duoti. Senos katės dantys gali nebebūti tokie geri kaip anksčiau, taip pat galimos dantenų ligos, tad jai gali būti sunkoka kramtyti sausą ėdalą. Tokiu atveju galite pasiūlyti ką nors minkštesnio, lengviau kramtomo – vandenyje markintą sausą ėdalą, konservus ar guliašiukus. 

Katės šėrimui pasirinkite ramią vietą, toliau nuo išmatų dėžutės, o dubenėlį statykite ant lengvai valomo paviršiaus. Jei auginate daugiau kačių, dubenėlius padėkite atokiau vieną nuo kito, kad išvengtumėte peštynių ar pavydo.

© Autoriaus teisės priklauso UAB Vetvila.