lt  |  en  |  ru 
Straipsniai » Verta žinoti!
Katės nėštumas

Jeigu jūs nusprendėte perskaityti šį straipsnį, reiškia, jūsų namuose atsirado arba tuoj atsiras besilaukianti katė. Be abejo, nėštumas – tai labai svarbus gyvenimo etapas jūsų augintinei. Tam, kad maksimaliai suprastumėte procesus, kurie vyksta katės organizme viso nėštumo metu, mes pabandėme juos aprašyti paeiliui.

 

Jeigu jūs nusprendėte perskaityti šį straipsnį, reiškia, jūsų namuose atsirado arba tuoj atsiras besilaukianti katė. Be abejo, nėštumas – tai labai svarbus gyvenimo etapas jūsų augintinei. Tam, kad maksimaliai suprastumėte procesus, kurie vyksta katės organizme viso nėštumo metu, mes pabandėme juos aprašyti paeiliui.

 

Katės pasiekia lytinę brandą būdamos 7-9 savaičių. Tuomet patelei prasideda ruja ir ji gali būti apvaisinta. Rują nesudėtinga nustatyti pagal tam tipišką gyvūno elgesį. Paprastai katės pradeda lėtai, palenkusios kelius, vaikščioti po namus, gailiai, atkakliai miaukti, noriai atsiliepia į glostymus, trinasi į įvairius daiktus ar šeimininko kojas; kai kurios katės gali pradėti ženklinti.

 

Bet pirma vada tokiame amžiuje yra nerekomenduojama. Patelę ji gali nuvesti prie sudėtingo gimdymo ir stuburo išlenkimo, o patiną – prie vaisingumo periodo sumažėjimo. Paprastai katės pirmąkart atsiveda kačiukus, būdamos 1,2-1,3 metų.

 

Katės nėštumas vidutiniškai tęsiasi 9 savaites.

 

Šis periodas gali varijuoti į mažesnę ar didesnę pusę priklausomai nuo gyvūno veislės ir fizinių savybių. Tačiau jeigu katė pagimdė iki 60-tos dienos, tikimybė, kad kačiukai išgyvens, yra nedidelė. Toliau apžvelgsime besilaukiančios katės organizmo ir elgesio pakitimus tam tikrais nėštumo periodais.

 

0 - nė savaitė

 

Katės, ne taip, kaip katinai, kurie pasiruošę kergimui bet kuriuo metu, nors jų didžiausias aktyvumas vis dėlto yra ankstyvą pavasarį, gali poruotis tik rujos metu. Intervalai tarp rujos periodų gali skirtis priklausomai nuo gyvūno veislės ir metų laiko. Stebėjimai rodo, kad benamių ir senų kačių ruja dažniausiai prasideda pavasarį ir rudenį. Naminė katė gali rujoti daug dažniau ir intervalas tarp jų yra 15-25 dienos. Ruja vidutiniškai tęsiasi 6-8 dienas, nors tai yra individualu kiekvienai konkrečiai patelei.

 

Katės ovuliacija tipiškai vyksta po susiporavimo (po 23-30 valandų). Kiaušialąsčių kiekis vidutiniškai varijuoja nuo 3 iki 7. Nėštumo metu apvaisintos kiaušialąstės kiaušintakiu nukeliauja į gimdą. Jos prisitvirtina prie gimdos sienelės. Vėliau susiformuoja jas apsauganti placenta. Per placentą iš motinos kraujo deguonis ir maistingosios medžiagos patenka į kačiukų organizmus.

 

Jei katė poravosi su katinu, tai dar nereiškia, kad ji laukiasi. Pirmuosius nėštumo požymius galima pamatyti ne anksčiau, nei po trijų savaičių.

 

Jei katė nesilaukia, reiškia, kiaušialąstės nesusiformavo, patinusi gleivinė pamažu grįš į normą ir organizmas ims ruoštis sekančiai rujai.

 

1 -  3 savaitė

 

Pirmas tris nėštumo savaites katė paprastai tampa mažiau aktyvi, mažiau ėda, miega daugiau, nei įprastai. Tai pat ji gali prašyti daugiau dėmesio iš šeimininko.

 

Paprastai pirmasis būsimos motinystės požymis, atsirandantis po trijų savaičių nuo nėštumo pradžios, yra tai, kad speneliai tampa aiškiai rožinės spalvos. Tai ypač akivaizdu esant pirmam nėštumui.

 

3-čią savaitę gali atsirasti vėmimas, kuris susijęs su psichologiniais hormoniniais pakitimais, o taip pat su gimdos ištempimu. Tokia būsena trunka kelias dienas ir ją galima netgi nepastebėti.

 

20-tą dieną nuo apvaisinimo veterinaras jau gali apčiuopti nėštumą.

 

4 - 6 savaitė

 

Po keturių-penkių savaičių besivystantis embrionas jau tampa pakankamai didelis, kad jį galima užčiuopti nestipriai paspaudus pilvo sritį. Tikrinti reikėtų labai atsargiai ir nepaspausti per daug stipriai ar staigiai, nes tai gali pažeisti membraną ir atvesti prie persileidimo.

 

Penktą savaitę katės pilvukas ima aiškiai apvalėti.

 

Kažkur šeštą nėštumo savaitę, jeigu formuojasi daugiau, nei vienas ar du kačiukai, katės pilvas staiga tampa labai didelis, nes embrionai auga labai greitai.

 

35-tą dieną gimda užsipildo skysčiu. Tuomet paprasčiausiu užčiuopimo metodu nustatyti tikslų embrionų skaičių yra neįmanoma.

 

7 -  9 savaitė

 

Po septintos savaitės jau galima pajausti kačiukų judesius ir užčiuopti jų galvytes. Tuo metu katė tampa nervinga ir ieško vietos, kur galėtu įkurti lizdelį.

 

Paskutinę savaitę padidėja pieno liaukos ir atsikiša speneliai. Kartais prie vulvos išėjimo atsiranda nežymios baltos išskyros. Katė tampa atsiskyrusi ir neaktyvi.

 

Bet likus 3-4 dienom iki gimdymo jos elgesys keičiasi – katė nuolatos seka paskui šeimininką. Jos kūno temperatūra nukrenta iki 37˚.

 

Šiuo metu yra rekomenduojama atlikti išsamų rentgeną ir ultragarsinį tyrimą, siekiant nustatyti kačiukų kiekį, dydį ir vietą gimdoje, kas neabejotinai palengvins gimdymo procesą. Atlikus šiuos tyrimus, veterinaras gali numatyti, ar gimdymas bus patologinis, ar ne.

 

Svarbu pažymėti, kad kai kurios katės rujoja besilaukdamos ir jeigu tuomet ji bus apvaisinta, tai gimdoje atsiras įvairaus amžiaus embrionų. Esant tokiai situacijai visi kačiukai gali gimti vienu metu. Tuomet antroji vada bus neišnešiota (kaip taisyklė, ji retai išgyvena). Retais atvejais kačiukai gimsta po nežymaus intervalo.

Galimos komplikacijos

 

Dėl grubaus elgesio su gyvūnu, netaisyklingo maitinimo, organizmo persišaldymo ar perkaitinimo, gimdos infekcijų, pasireiškiant genetiškoms ar anatomiškoms anomalijoms, gormoniniems pažeidimams, sunkiems apsinuodijimams, ar dėl kai kurių kitų faktorių katė gali patirti persileidimą.

 

Dažniausia persileidimas patiriamas 4-5 nėštumo savaitę, nors tai gali atsitikti tiek pradinėje, tiek daug vėlesnėse nėštumo stadijose.

 

Užslėptas persileidimas gali būti ir pačioje nėštumo pradžioje. Embrionai dar nesusiformavo, audiniai lengvai rezorbuojasi.

 

Persileidimui atsitikus vėliau, negyvybingi, stambūs embrionai be kailio gali tiek gimti, tiek pasilikti gimdoje. Pasilikdami gimdoje jei arba mumifikuojasi ar skyla pūdami, kas iššaukia gimdos uždegimą (metritą).

 

Po persileidimo reikia laiku suteikti katei akušerinę pagalbą pašalinant vaisius. Priklausomai nuo gyvūno sveikatos būsenos gali prireikti amputuoti gimdos ragus ar gimdą. Vėliau vykdomas simptominis gydymas.