Katės šėrimasis – tai visiškai normalus ir natūralus procesas, kai katė keičia savo kailiuką. Dažniausiai šėrimasis vyksta rudenį ir pavasarį, bet kai kurios katės gali šertis ir visus metus. Nuolatinio kačių šėrimosi priežastimi bėgant metams gali būti, pavyzdžiui, ir netinkama mityba, virškinamojo trakto ligos ar vitaminų trūkumas.

Labai svarbu nesupainioti šėrimosi su besivystančia liga. Jeigu kailiukas staiga pradėjo kristi nuo katės, atkreipkite dėmesį, ar nuo visų vietų vienodai krenta šeriai, ar nėra lokalinių nuplikimų, žaizdelių, paraudimų ar pleiskanų. Visi šie požymiai gali reikšti sveikatos problemas.

Šėrimosi metu trumpaplaukių kačių kailiukas nutrupa, o ilgaplaukių kačių šeriai iškrenta kuokštais.

Kaip sužinoti, kad prasidėjo šėrimasis?

Tam, kad laiku pradėtumėte kovoti su katės šėrimusi, reikia įsidėmėti, kada jis prasidėjo. Paprasčiausias būdas būtų lengvai patraukti katės kailiuką, ypač pavasario ir rudens periodais. Jeigu po to jūsų rankose lieka kuokštas katės šerių – reiškia šėrimasis jau prasidėjo.

Kaip elgtis su katės kailiuku prasidėjus šėrimuisi?

Pačiu veiksmingiausiu metodu išlieka katės iššukavimas nuo pirmųjų šėrimosi dienų. Ypatingai gausus šėrimasis būna pirmąją savaitę. Kailiukui iššukuoti šėrimosi metu geriau naudoti šukas, o ne šepetį. Iššukavimas jus išgelbės nuo katės šerių kamuolių susidarymo bute, o taip pat katę nuo susivėlimo ir šerių susitelkimo skrandyje. Klaidingai manoma, kad dažnas prausimas apsaugos nuo šėrimosi.

Katę reikia iššukuoti mažiausiai kartą per dieną, ilgaplaukėms katėms šukuoti reikia naudoti metalines šukas ir šepetį iš šerių katės pavilnei pašalinti. Trumpaplaukėms katėms šukuoti tiks šepetys-pirštinė, kuris pašalins negyvus plaukus.

Daugelį kačių šeimininkų stebina tai, kad laukinis kačiukas visada gražiai atrodo, nors jomis niekas nesirūpina. Iš čia kyla klaidinga nuomonė, kad jeigu laukinėmis katėmis niekas nesirūpina ir su jomis viskas gerai, tai ir aš nešukuosiu savo katės kailiuko. Kodėl gi taip vyksta? Atsakymas paprastas: laukinėms katėms šukas atstoja krūmų arba medžių šakos, o visi nebegyvi plaukai pasilieka ant jų.

Egzistuoja tokios kačių veislės, kurių kailiukas yra linkęs šertis ištisus metus. Kailis tokių kačių būna storas, paprastai trumpas, turi tankų poplaukį. Prie veislių, kurios nuolat šeriasi, galima priskirti britų kates.