Kaip ir kodėl katės murkia nėra plačiai žinoma. Egzistuoja keletas moksliškai pagrįstų teorijų šia tema. Laikoma, kad katės murkia dėl elektros impulsų, generuojamų jos galvoje. Jie perduodami per centrinę nervų sistemą ir nuveda prie kai kurių raumenų susitraukimo, esančių prie balso stygų. Pats murkimo aparatas susideda iš plonų kaulų, sujungtų tarpusavyje, kurie juda nuo kaukolės link liežuvio pagrindo. Šie kauliukai vadinasi poliežuviniais. Kai katė murkia, jos balso stygos vibruoja ir tokiu būdu sukelia rezonansą poliežuviniuose kauluose.
Katės sugeba murkti tiek įkvepiant, tiek iškvepiant orą. Kodėl murkia tik mažieji kačių šeimos atstovai – kačiukai, lūšys ir t.t. Pas daugumą kačių, tokių kaip tigrai, liūtai, leopardai, poliežuviniai kaulai padengti iš viršaus stora kremzle iki pat kaukolės. Jie trukdo poliežuviniams kaulams vibruoti, tačiau dėl to, kad tokios kremzlės uždengia visą balso aparatą, patys stambiausi gyvūnai tarp kačių, liūtai, gali garsiai riaumoti. Todėl šiais laikais riaumoti gali tik liūtai, likusios stambios katės gali urgzti, dejuoti, šnypšti ir netgi kosėti bei kriuksėti, neskaitant murkimo.
Laikoma, kad iš pradžių murkimą naudojo maži kačiukai dėl to, kad įspėtų savo mamą, jog jiems viskas tvarkoje ir gerai jaučiasi. Galima paminėti, kad beveik visada maitinami kačiukai murkia. Nors vienu metu gerti pieną ir miauksėti neįmanoma, užtai murkti galima kiek tik norisi. Šalia to ir katės-mamos irgi murkia tuo metu, skatindama arba nuramindama kačiuką tokiu būdu.
Paaugę kačiukai dažnai murkia susitikę su kitomis katėmis, taip parodydami savo draugiškumą ir norą pažaisti. Dominuojantis katinas murkia paklusniajam, kad parodytų, jog jis neketina nusileisti. Kartais katinai murkia kai bijo arba yra puolami, norėdami tokiu būdu pranešti, kad yra silpni ir bejėgiai, jų negalima sužeisti. Suaugę ir traumuoti katinai murkia norėdami save palaikyti, nuraminti ir nuteikti pozityviai nuotaikai. Dažnai tylus murkimas reiškia ko nors reikalavimą, o garsus – atsidėkojimas už tai, kad katė gavo ko norėjo.
Tačiau kai katė murkia, išgirsti jos širdies plakimą ir plaučius praktiškai neįmanoma. Įdomu, kad dauguma kačių nustoja murkti, kai išgirsta tekantį iš čiaupo vanduo. Dėl to veterinarai labai dažnai naudojasi šiuo būdu – atsuka savo kabinete čiaupą, kad katė nustotų murkti ir jie galėtų išgirsti jos širdies plakimą ir plaučius.
Ir galiausiai, žinoma, katės murkia kai yra laimingos, patenkintos gyvenimu ir dėkingos: pavyzdžiui, kai jas glosto mylimas šeimininkas, tarsi sakydamas jam, kad „viskas gerai, viskas kaip turi būti“. O taip pat katės žino, kad reikia murkti, kai nori, kad šeimininkas padarytų ko ji nori, pavyzdžiui, atiduotų paskutinį dešros gabaliuką.
