Atidarę šį skyrių, rasite veterinarijos klinikų sąrašus Lietuvoje.

Katė – tai gyva būtybė. Ji, kaip ir žmogus, gali susirgti sloga, plaučių uždegimu, gastritu, nutukimu ir kitomis „žmogiškomis“ ligomis. Be to, jineapdrausta ir nuo specifinių katėms ligų, kurių pačios pavojingiausios – infekcinės, sukeliamos bakterijų ir virusų. Infekcinės ligos plinta oru, perduodamos kontakto būdu, su išskyromis, kergimo metu, taip pat ligų sukėlėjus galima pernešti su drabužiais, batais ar įvairiais apyvokos daiktais: indais, paklotais, vandeniu ar maistu. 

Ramus vakaras prie židinio. Pypkės dūmelis. Ant kelių susirangęs katinas ir šuo prie kojų... Idiliškas vaizdelis, ar ne? Būtų idiliškas, jei veterinarijos mokslininkai nebūtų tiesiai šviesiai pareiškę: tabako dūmai žudo naminius gyvūnus augintinius!

Sterilizacija – tai procesas, kurio metu katė netenka sugebėjimo daugintis. Yra keletas kačių sterilizacijos būdų: chirurginis, medikamentinis ir radiacinis. Labiausiai patikima ir palanki katės organizmui yra chirurginė sterilizacija, kurios metodai yra ovarioektomija, ovariohisteroektomija, kiaušintakių okliuzija ir histerektomija. 

Pastaruoju metu vis daugiau gyvūnų savininkų ryžtasi sterilizuoti ar kastruoti savo augintinius. Ir, žinoma, prieš apsisprendžiant yra apsvarstoma daugybė 'už" ir "prieš" - iškyla klausimas, ar iš tikrųjų tai nepakenks gyvūnui. Veterinarų nuomonė šiuo klausimu yra viena - jeigu nėra planuojama gyvūną veisti, geriausia sterilizuoti jį jauname amžiuje ( 6-12 mėn., priklausomai nuo gyvūno rūšies, veilsės ir kitų faktorių). Ypač svarbu sterilizuoti į lauką einančius katinus ir kates, kadangi kitu atveju, katės veda kačiukus 3 - 4 kartus metuose, o tai jas labai išvargina, daugėja beglobių ir ligas platinančių gyvūnų, valkataujančių gatvėse. 

Šį klausimą klinikoje iš sunerimusių šeimininkų išgirstame dažnai. Dėl to kilo noras plačiau pasidalinti asmeniniais ir kitų kolegų pastebėjimais apie sterilizuotų (kastruotų) kačių ir katinų šėrimą. Kastruotų kačių šeimininkai dažnai pastebi, kad po operacijos jų augintinis elgiasi įprastai, tačiau pilvo didėjimas verčia sunerimti. „Ar tai normalu katėms po operacijos priaugti tiek daug svorio ant pilvo?“ 

Katės turi polinkį priaugti keletą kilogramų, ypač, jei jos jau yra vyresnio amžiaus ar nebe tokios aktyvios. Nutukimas yra vienas iš pagrindinių kačių mitybos sutrikimų, pakenkiančių vienai iš trijų JK gyvenančių suaugusių kačių. Todėl labai svarbu prižiūrėti tinkamą katės svorį, nes katės, turinčios antsvorio, dažnai kenčia nuo ligų, tokių, kaip diabeto, širdies ir kvėpavimo sutrikimų, šlapimo pūslės akmenų ir artrito. Yra daugiau galimybių, kad tokios katės gali tapti šlubomis ir joms netgi gali išsivystyti tam tikrų elgesio sutrikimų.

Katės kailis –  tai jos sveikatos būklės ir šeimininko priežiūros veidrodis. Sveiko ir prižiūrėto gyvūno kailis švarus, švelnus ir blizga kaip šilkas – kai katė puikiai atrodo, jos šeimininkas tuo gali girtis ir didžiuotis. Katės šeriasi ne rečiau kaip kartą per metus. Patelės dažnai pradeda šertis po rujos, nėštumo metu ir po kačiukų maitinimo. Laisvai po lauką vaikščiojančios katės šeriasi sezoniškai, tuo tarpu namie laikomų kačių kailis po truputį slenka visą laiką. Jei plaukai pastoviai slenka labai smarkiai, būtina peržiūrėti katės racioną ir nebeduoti žalios mėsos, sūrio, varškės – produktų, kuriuose daug baltymų.

Katė sėkmingai išnešioja kačiukus, juos pagimdo, jais rūpinasi, tačiau per pirmąsias savo gyvenimo dienas iš pažiūros sveiki kačiukai staigiai nusilpsta ir miršta. Ir taip gali nutikti kelioms vadoms iš eilės. Šis reiškinys buvo žinomas kaip staigios kačiukų mirties sindromas (Fading Kitten Syndrome). Dažna mirties diagnozė būdavo tiesiog infekcinis susirgimas, genetinis defektas ar natūrali atranka. Su tokia liūdna patirtimi susidūrė daugelis Britų trumpaplaukių kačių veisėjų, kol nebuvo pripažinta, kad kačiukų mirties priežastis yra skirtingos katės ir kačiukų kraujo grupės. 

Todėl, katės bei katino savininkas turėtų turėti bendrą supratimą apie kraujo grupių paveldimumą, jų nesuderinamumą, kaip elgtis kritinėse situacijose, o svarbiausia kaip to išvengti.

Blogas kačių burnos kvapas, kitaip žinomas kaip halitozė, gali atsirasti katei sergant įvairiomis ligomis. Nesijaudinkite, iš jūsų katės burnos tikrai neturi kvepėti mėtomis, bet jei burnos kvapas labai stiprus ir nemalonus, tai gali būti apie sveikatos sutrikimus bylojantis ženklas.Dažniausiai blogą burnos kvapą sukelia burnoje esančios bakterijos, galinčios atsirasti dėl dantų ar dantenų ligų. Dieta ar dermatologinės problemos taip pat gali būti to priežastis. Tačiau ilgą laiką neišnykstantis blogas burnos kvapas gali būti ir rimtesnių, pavyzdžiui, burnos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, kepenų ar inkstų ligų požymis.